DidšiliaiskeQqzo00
 | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Didšiliai |
||||||||||||||||
| Koordinatės | 55°23′17″š. pl. 21°35′35″r. ilg. / 55.388°š. pl. 21.593°r. ilg.Koordinatės: 55°23′17″š. pl. 21°35′35″r. ilg. / 55.388°š. pl. 21.593°r. ilg. | |||||||||||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Šilutės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 8 (2011 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Didšiliai – kaimas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, Šilutės seniūnijos pakraštyje, 10 km į šiaurės rytus nuo Šilutės ir 3 km į pietus nuo Ramučių; pietiniu pakraščiu teka Jovaris (Šyšos deš. intakas); iš šiaurės ir rytų prieina Ramuvos, iš pietų – Šilmeižių, iš vakarų – Gnybalų miškai.
Nuo Didšilių per miškus į šiaurę yra Žagatų, Ramoniškių, į šiaurės rytus – Bartininkų, į rytus – Rimženčių (visi Gardamo seniūnijoje), į pietvakarius – Šilmeižių, į vakarus – Gnybalų (abu Šilutės seniūnijoje kaimai).
Turinys
- 1 Istorija
- 2 Gyventojai
- 2.1 Žymūs žmonės
- 3 Kultūros paveldas
- 4 Šaltiniai
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didšilių kaimo teritorijoje žmonės apsigyveno XIX a. pirmoje pusėj. Iš pradžių tai buvo medkirčių kolonija, įsikūrusi viduryje statyboms, medienos pramonei ir eksportui kertamo spygliuočių miškų masyvo, t. y., didelio šilo, kuris ir davė kaimui pavadinimą. Kolonija buvo suformuota 1823 m., o 1875 m. gyvenvietei suteiktas kaimo statusas. Miško kirtavietėms plečiantis, iškirstus plotus pradėta įdirbti, todėl medkirčius pakeitė žemdirbiai. Didšiliai XIX a. antroje pusėje buvo jau didelė gyvenvietė. Apie tai liudija 1876 m. įsteigta vienakomplektė vokiška mokykla, o nuo 1902 m. – antra klasė.
Didžioji dauguma kaimo naujakurių buvo lietuvninkai – lietuvių kilmės evangelikai liuteronai, atsikėlę daugiausia iš aplinkinių, vokiečių valdomų stambesnių gyvenviečių. Savo gyvenvietei jie suteikė lietuvišką Didšilių vardą, kuris vokiškai rašomas Didszeln (1907 m. oficialiai patvirtinta vardo rašymo forma), vėliau – Didßillen, Didszillen[2], o nuo 1939 m. – Didßeln[3].
XX a. pirmoje pusėje vokiečių vykdomos germanizacijos įtakoje dauguma lietuvninkų namuose, šeimoje ir su kaimynais bendravo vokiškai.
Pasakojama, kad Antrojo pasaulinio karo pradžioje mobilizuotas Rupkalvis atsisakė šaudyti belaisvius ir už tai buvo nušautas egzekucijai vadovavusio vokiečio karininko.
Po II-jo pasaulinio karo Didšilių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai: didelė jų dalis1944 m. pabaigoje pasitraukė su Vokietijos kariuomene, o likę XX a. 7-8 dešimtmečiais repatrijavo į Vakarų Vokietiją. Jų sodybose kūrėsi gyventojai, atsikėlę iš Gardamo, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ir kitų apylinkių. Kaime iki 1973 m. veikė lietuviška pradinė mokykla. Melioracijos ir vienkieminių sodybų griovimo vajaus metu dauguma kaimo sodybų XX a. 8-9 dešimtmečiais buvo nugriauta.
1997 m. Didšilių kaime buvo 12 ūkių, 2003 m. galvijus laikė 6 ūkiai (33 vienetus).
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||
| 1910 m. | 1925 m. | 1997 m. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 377 | 355 | 32 | 26 | ||
| |||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didšiliuose gimė Eva Kubos (Kubbos) (g. 1928 m.), dailininkė, nuo 1952 m. gyvena Melburne, Australija.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime yra Didšilių evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ http://wiki-de.genealogy.net Didszillen.
- ↑ http://gov.genealogy.net Das Genealogische Orts-Verzeichnis.
- Mažosios Lietuvos enciklopedija. T.1., Vilnius. 2000.
- Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė. 2000.
- Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokyklos. Klaipėda. 2003.
- LR kultūros paveldo registras
- Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1910)
- Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1925)
